Apie patarles ir priežodžius

Objektas

Patarle tradiciškai laikomas visuomenėje vartojamas posakis (dažniausiai vaizdingas, turintis perkeltinę reikšmę), kuriuo kas nors patariama (pamokoma, paskatinama, sudraudžiama, perspėjama) arba apibendrinama, pavyzdžiui: Kalk geležį, kol karšta; Iš guolio nekepsi raguolio; Vienos motinos nevienoki vaikai); priežodis – tai frazė, replika, kuria atsiliepiama apie atskirą įvykį, faktą, kuri išreiškia sakančiojo vertinimą (dažniau pašaipų, nepalankų). Patarlė paprastai būna sakinio apimties, priežodis gali būti ir trumpesnis sintaksinės struktūros požiūriu: Stena stena – nepasako, kur gyvena, tačiau ir: Devintas vanduo nuo kisieliaus; Nei šaukti, nei plaukti. Įprasta prie priežodžių glausti ir tradicinius palyginimus (Gyvena kaip žirnis prie kelio; Greita kaip apatinė girnapusė), su priežodžiais dedame ir įvairias kitas replikas, sakomas tam tikra proga ar išprovokuotas kito asmens pasakyto žodžio (Kad rodos, tai žegnokis! – kam nors abejojant pasakius „rodos“; Sėskis, didesnis nebeaugsi! – sodinant trumpam užėjusį). Priežodžių nuo patarlių atskirti paprastai nesistengiama (tai yra ir tarptautinė praktika).

Pagrindiniai lietuvių patarlių tyrimo srities veikalai yra Kazio Grigo monografija Lietuvių patarlės: Lyginamasis tyrinėjimas (Vilnius, 1976) ir to paties autoriaus lyginamojo pobūdžio rinkinys Patarlių paralelės: Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų… atitikmenimis (Vilnius, 1987). Reikšminga yra ir K. Grigo studija „Smulkioji lietuvių tautosaka“, paskelbta leidinyje Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (Vilnius, 1968).

Kartoteka

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Patarlių ir priežodžių kartoteka sudaryta Lietuvių tautosakos rankraštyno (LTR), taip pat ir Instituto paveldėto Lietuvių mokslo draugijos (LMD) archyvo rinkinių pagrindu 1970 – 1990 m. ir nuolat pildoma. Kartotekos sistemos autorius – prof. Kazys Grigas (1924–2002), kartoteką sudarė Ilma Anelauskienė, Aldona Dzetaveckaitė, Virginija Šlėnytė, Laimutė Tidikytė ir kt.

Patarlės bei priežodžiai rinkti iš senųjų lietuviškų raštų, ankstyvųjų Biblijos vertimų, perkelti iš J. Brodovskio „Vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyno“ išlikusios dalies (per J. Lebedžio parengtą rinkinį „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.“: K. Grigo skaičiavimu, į lietuvių patarlių fondą iš XVII–XVIII a. pateko per 1500 tekstų, iš XIX a. rankraščių ir publikacijų (S. Daukanto, M. Valančiaus, L. Ivinskio, A. Baranausko, M. Slančiausko, A. Šleicherio, V. Kalvaičio ir daugelio kitų, taip pat iš Lietuvių mokslo draugijos fondų) sukaupta apie 10 000 įrašų. Didžiąją dalį kartotekos sudaro patarlės bei priežodžiai iš XX a. spaudinių ir rankraščių: grožinės literatūros, mokslo ir publicistikos tekstų, tačiau pagrindinis šaltinis – gyvoji kalba, tarmės. Labai apytikriu skaičiavimu, XX a. paskutiniais dešimtmečiais Patarlių/priežodžių kartotekoje buvo daugiau kaip 200 000 tekstų, tačiau kartoteka nuolat pildoma iš tautosakinių ekspedicijų medžiagos, moksleivių rinkinių, išrašais iš Lietuvių kalbos žodyno tomų (paskutinis, XX, pasirodė 2002 m.), pačių skyriaus darbuotojų nuolat kaupiamais rinkiniais ir t. t. Tam tikrą, santykiškai nedidelę, įrašų dalį kartotekoje sudaro populiarūs frazeologizmai; į leidinį jie traukiami tik tais atvejais, kai vartojami priežodiškai (sakinyje nesudaro sintaksinių ryšių) ar įeina į patarlės variantus kaip struktūrinė dalis.

Patarlių bei priežodžių tekstai sisteminėje kartotekoje, kiekvienas nurašytas į atskirą kortelę, sugrupuoti tipologizavimo principu, kiekvienos patarlės variantus stengiantis surinkti į vieną vietą. Variantų visuma vadinama patarlės tipu, o kiekvieno tipo artimos struktūros arba artimo vaizdo (sukurto to paties pobūdžio motyvacijos) tekstai – versijomis (tačiau kartotekoje formaliai jos neišskirtos). Patarlės/priežodžio lizdą sudaro antraštė (populiariausias ar reprezentatyviausias, figūruojantis svarbiausiuose rinkiniuose, patarlės/priežodžio variantas), pateikta – su retomis išlygomis – bendrinės kalbos formomis (fonetika ir morfologija), ir variantai – visi tos patarlės ar jai giminingų patarlių užrašymai su metrika (užrašymo vieta ir laikas, pateikėjo vardas, pavardė, amžius, užrašytojo pavardė – jei visi šie duomenys fiksuoti užrašytojo). Su metrikos duomenimis kortelėje fiksuojamos ir pateikėjo ar užrašytojo pastabos (jei jų yra), kontekstas, kuriame posakis pavartotas (jeigu jis užrašytojo užfiksuotas). Kai patarlė išrašyta iš spausdinto šaltinio – literatūros ar publicistikos veikalo, specialaus rinkinio, žodyno, periodinio leidinio (taip pat užfiksuota iš radijo ir televizijos laidų, reklamos ir t. t.), šaltinis nurodomas pateikėjo rubrikoje. Jei patarlė iš LTR ar LMD rinkinio yra skelbta, nurodomas leidinys; pakartotinai perspausdintos patarlės į kartoteką taip pat įtraukiamos. Tipai kartotekoje išdėstyti abėcėlės tvarka pagal antraštės atraminio žodžio pirmąją raidę (atraminiu žodžiu laikomas pirmas daiktavardis, jei daiktavardžio nėra, pirmas veiksmažodis, jei nėra veiksmažodžio – pirmas vardažodis ir t. t. ). Tą patį atraminį žodį turintys tipai kartotekoje išdėstyti tipo antraščių abėcėlės eile. Tipo lizdą sudarantys patarlių variantai grupuojami pagal atraminį žodį: pirmiausia eina visi variantai, turintys tą patį atraminį žodį, kaip kad tipo antraštė, o kai varianto atraminis žodis kitoks (pvz., tipas Devyni amatai, dešimtas badas, var.: Devyni talentai, dešimtas badas, Visus darbus dirba, visus badus kentės), jis nurodomas atskiru skirtuku, ir šie variantai išdėstomi jų atraminių žodžių abėcėlės tvarka. Kai sisteminiu principu formuojant tipą patarlė perkeliama kitur, kartotekoje toje vietoje, kur, laikantis abėcėlės tvarkos, ši patarlė turėtų būti, yra palikta nuoroda (pvz.: Devyni talentai… Žr.: Devyni amatai…).

Leidinys

Leidžiant daugiatomį patarlių ir priežodžių leidinį (LPP), kurio šiuo metu tėra išėjęs pirmas tomas (Lietuvių patarlės ir priežodžiai, I. A–D. Tomą parengė: Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, redagavo Kazys Grigas, Lilija Kudirkienė, kalbos dalykus tvarkė Irena Ermanytė, Milda Norkaitienė. – Vilnius, 2000), iš esmės laikomasi tipologinio Kartotekos principo, tačiau leidinyje tipo lizdo struktūra kitokia: ją formuoja patarlės versijos, išskiriamos pagal variantų sintaksinę formą ir variantų semantikos artimumą pagrindinei versijai (paprastai ji atspindėta antraštinio teksto) ar nutolimą nuo jos; versijos žymimos didžiosiomis raidėmis ir dar skaidomos smulkiau (A1, A2, A3…, B1, B2 ir t. t.). Tipų išdėstymo leidinyje tvarka, lyginant su kartotekos tvarka, bent kiek pakoreguota, t. y. nebėra griežtai laikomasi formalaus atraminio žodžio išskyrimo principo. Kai kuriais atvejais atraminio žodžio statusą įgyja žodžiai, žymintys patarlės temą, turinį labiausiai atspindinčią sąvoką (du; geras; savo…), taigi tipas Lazda turi du galus leidinyje dedamas ne prie žodžio lazda, o prie du, o Gero reikia paieškoti, blogas pats ateis, Gerasis šuo persiloja – ne prie paieškoti ir šuo, o prie geras (paliekant nuorodą formalaus atraminio žodžio vietoje, šiuo atveju prie lazda, paieškoti, šuo). Be abejo, griežtai nebesilaikant formalaus principo atsiranda daugiau subjektyvumo. Kartotekoje išskirtų tipų apimties taip pat ne visada griežtai paisoma. Leidinyje kai kurie kartotekos tipai sujungiami į vieną (tačiau pačioje kartotekoje buvusi tvarka nekeičiama, tik daromas įrašas, konstatuojantis sujungimo faktą); retais atvejais pasielgiama ir priešingai – didelio tipo (turinčio kelias dešimtis ar daugiau variantų) labiau nutolusios versijos leidinyje pateikiamos kaip atskiri tipai su savo versijomis (pvz., Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti, per 150 var., A–E versijos, ir Ne laikas šunis lakinti, kai vilkas bandoje, apie 70 var., A–C versijos).

Kartotekoje ir leidinyje nevienodai pateikti palyginimai, laikomi priežodžiais. Kartotekoje tipo antraštė atspindi tik antrąją, lyginamąją, konstrukcijos dalį, ir visi analogiški tekstai sujungti į vieną sąlygišką tipą (pvz.: … kaip aitvaras; … kaip avis/avelė); leidinyje su šiomis konstrukcijomis gali būti sudaryti keli atskiri tipai (Laksto kaip aitvaras; Turi pinigų kaip aitvaras ir Baili kaip avelė; Bliauna kaip avis).

Redagavimas

Kartoteką sudarantys patarlių bei priežodžių tekstai į korteles nurašyti taip kaip buvo šaltinyje, rankraštiniame ar spausdintame, išlaikant rašybos ypatumus, netaisant rašybos klaidų ar kitokių su dabartine norma prasilenkiančių dalykų. Rengiant leidinį spaudai, tekstai bent kiek redaguoti, tačiau nekeičiama žodžių tvarka, paliekama nenorminė leksika ir tarminės lytys.

Lilija Kudirkienė